Fotonikos ir agrosektoriaus sinergija

Fotonika, kaip inovacijas įgalinanti technologija, yra svarbi įvairiose srityse  nuo mašinų gamybos, iki gyvybės mokslų bei medicinos. Per ateinantį dešimtmetį fotonika padarys didelę įtaką mūsų kasdieniniam gyvenimui – pakeis pramonės šakas, spręs kritines problemas, tokias kaip klimato kaita visuomenės gyvenimo kokybės gerinimas. Ne išimtis – žemės ūkio bei maisto sektorius (agromaisto).

Apie inovacijų tarpsektorinį potencialą ir sąveikos skatinimą buvo diskutuojama Europos Industrijų dienų renginyje (angl. EU Industry days“). Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteriu (LITEK™) kartu su AgriFood Lithuania DIH tapo vienos iš Europos Industrijos dienų Briuselyje temų oficialiu rengėju.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas atidarydamas AgriFood Lithuania DIH ir LITEK™ organizuotą diskusiją didžiausiame Europos Komisijos pramonei skirtame metų renginyje teigė, kad mums kaip visuomenei reikia keistis iš šiltnamio efektą skatinančios industrinės visuomenės į industrinę bei po industrinę visuomenę, kurios veikla nedaro neigiamos įtakos aplinkai. Ministras pasidžiaugė, kad mūsų šalis nuo 1990 m., valstybės ekonomikos kilimo metu, kardinaliai sumažino ŠESD emisijas. Tokie atvejai, kai mažėja emisijų kiekiai ir stipriai auga ekonomika, nėra ypatingai dažni. Anot ministro, didžiausi sektoriai dabar gyvena pokyčių laikotarpiu, todėl reikės daug resursų tam, kad tie pokyčiai įvyktų sėkmingai. Kaip pažymėjo S. Gentvilas, kai kuriuose sektoriuose (tarp jų – ir žemės ūkio bei maisto sektorius) bus sunku žymiai sumažinti emisijų kiekį neprarandant produktyvumo, todėl būtina skatinti diskusijas, kuriose aktyviai dalyvautų klasteriai, valdžios atstovai bei inovatoriai.

Fotonika – dar neišnaudotas potencialas agromaisto sektoriuje

 „Fotonika yra viena iš pagrindinių technologijų, įgalinančių inovacijų ir skaitmeninimo procesą. Ji gali pasiūlyti unikalius sprendimus, kuriuose šiuolaikinės technologijos maksimaliai priartėja prie savo greičio, talpos ir tikslumo ribų. Nors žemės ūkio ir maisto sektoriuje fotonikos sprendimų naudojimas yra tik augimo stadijoje, tačiau ji jau naudojama dirvožemio būklės ir hidrologijos stebėjimui, gali nustatyti baltymų kiekį grūdų derliuje, patarti, kada skinti vaisius, įvertinti vandens kokybės būklę ar žuvų išteklių kiekį vandens telkinyje“, – su fotonikos pritaikymo pavyzdžiais žemės ūkio sektoriuje supažindino Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasterio (LITEK™) vadovė Kristina Ananičienė.

„Fotonika yra esminė žalia ir tvari technologija agromaisto sektoriui. Svarbiausias klausimas yra ne ar apskritai agromaisto sektoriui fotonika galėtų būti naudinga, bet kaip efektyviausiai ji galėtų būti panaudojama. Visos įmonės, kurios diegė su fotonikos inovacijomis susijusius sprendimus tiek žemės ūkio ir maisto, tiek ir kituose sektoriuose susidūrė su realybe, kuri parodė, kad sėkmingam inovacijų diegimui reikia aukščiausio lygio ekspertų ir tinkamų technologijų platformų. Be to, nepaisant šių dėl ribotų išteklių kylančių iššūkių, technologija turi būti finansiškai prieinama. Mes savo veikloje turime sukūrę modelį, kuris padeda įvairioms įmonėms (ypač mažoms ir vidutinėms), norinčioms diegtis fotonikos technologijas“, – teigė Pan-European DIH: PhotonHUB Europe koordinatorius prof. dr. Ir. Hugo Thienpont. Jam pritarė diskusijoje kalbėjęs Pole OPTITEC ES ir tarptautinių reikalų direktorius Ziga Valic. Anot jo, neišnaudotą potencialą labiausiai lemia ne tik technologiniai iššūkiai, kadangi trūksta suvokimo apie galimą fotonikos integracijos naudą, bet ir kartų skirtumai. Tačiau jau dabar pastebima, kad jauni ūkininkai vis labiau nori diegtis pažangias technologijas savo veikloje. EIT Food verslo kūrimo direktorius Benoit Buntinx, akcentuodamas fotonikos svarbą, teigė, kad jį nustebino, kiek daug agromaisto sektoriaus startuolių ar verslų savo veikloje jau naudoja lazerines technologijas.

Klasterių ir skaitmeninių inovacijų centrų bendradarbiavimas

 AgriFood Lithuania DIH direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė pristatydama pranešimą teigė, kad žemės ūkio ir maisto mažos ir vidutinės įmonės susiduria su daugybe transformacijos iššūkių, nes yra jaučiamas supratimo ir tinkamų skaitmeninimo įgūdžių trūkumas. Čia svarbų vaidmenį turėtų užimti skaitmeninių inovacijų centrų, tarp jų ir fotonikos,  bei klasterių bendradarbiavimas, kuris susisietų visoje vertės grandinėje ir taptų vertinga žinių dalijimosi platforma skirtingiems sektoriams. Bendradarbiaujant būtų galima tirti, stebėti inovacijas bei technologijas, didinti informacijos sklaidą bei dėmesį MTEP, kurti ekosistemas, užtikrinti didesnį techninį palaikymą, suteikti galimybes testuoti technologijas, užtikrinti techninės infrastruktūros palaikymą, kurti naujas mokymų programas ir vykdyti daugelį kitų naudingų dalykų.

„PhotonHUB Europe“ koordinatorius prof. dr. Ir. Hugo Thienpont

„EIT Food“ verslo kūrimo direktorius Benoit Buntinx

„AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė

Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasterio (LITEK™) vadovė Kristina Ananičienė

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Simonas Gentvilas

„Pole OPTITEC“ ES ir tarptautinių reikalų direktorius Ziga Valic