Lietuvos fotonikos įrangos gamintojai
Lietuvos jaunąją fotonikos pramonę parodoje LASER World of PHOTONICS 2022 keliuose bendruose stenduose atstovaus 24 lazerinių technologijų įmonės. Tai puiki proga iš arčiau pažvelgti į šią nemažą pramonės šaką šalyje, kurioje gyvena nedaug gyventojų– tik 2,8 mln.
Lietuvos fotonikos pramonė tik iš pirmo žvilgsnio nėra įspūdinga. Daugiausia apie 50 mažų ir vidutinių įmonių, 1300 darbuotojų, iš kurių dešimtadalis turi daktaro laipsnį. Bendri metiniai pardavimai -176 milijonai eurų. Šie skaičiai atrodo visai kitaip vos tik paaiškėja, kuo dar užsiima ši nedidelė, 2,8 mln. gyventojų turinti šalis. Lietuva mėgsta save vadinti 1000 startuolių šalimi ir, be fotonikos, turi itin dinamišką IT sektorių, FinTech, AI, kibernetinio saugumo ir elektroninės valdžios srityse tarptautiniu mastu paklausių ekspertų. Lygiagrečiai formuojasi pramoninė bazė, apimanti automobilių tiekėjus, įrangos ir akumuliatorių gamintojus. Taip pat reikia nepamiršti paminėti 85 inovatyvaus gyvybės mokslų sektorius įmones. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto mokslininkai prisidėjo kuriant CRISPR genų inžinerijos priemones. Galiausiai, šalis turi geriausiai išvystytą šviesolaidinio interneto tinklą Europoje.
Lietuva nuo nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais, laiką išnaudojo visapusiškai socialinei ir ekonominei modernizacijai. Ten, kur klesti gyvybės mokslai, baterijų gamyba ir šviesolaidinio interneto ryšys, fotonika negali būti toli. Šalyje gerus penkis dešimtmečius vyko šviesos technologijų tyrimai. Pagrindinių fotonikos technologijų kūrėjų bazė – Vilniaus universitetas, Kauno technologijų ir Vytauto Didžiojo universitetai, Nacionalinis vėžio tyrimų institutas, Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC). Vilniaus universitetas ir FTMC yra „Laser-CERN“ konsorciumo, susikūrusio 2021 m. viduryje, taip pat Ekstremalios šviesos infrastruktūros/Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų konsorciumo (ELI ERIC) įkūrėjai. Neatsitiktinai ELI ERIC yra sutelkta aplink du lazerių centrus Čekijoje ir Vengrijoje, kuriuose pirmiausia buvo sumontuoti Lietuvoje pagaminti lazeriai. Tiksliau – OPCPA (Optical Parametric Chirped Pulse Amplification) lazerinės sistemos, sukurtos Nobelio premijos laureato prof. Gérard Mourou ir Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimų pagrindu.
Moderniausia lazerinė technologija
Anot Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro vadovo prof. Aido Matijošiaus, šis prestižinis projektas turi didelį mokslinį potencialą: „ELI laboratorijose atlikti eksperimentai su intensyviausiais pasaulyje trumpo impulso lazeriais gali paskatinti naujoves plačiame fronte: branduolinių ir radioaktyviųjų atliekų tvarkyme, pramoninėje tomografijoje, gama radiografijoje ar radioizotopų gamyboje farmacijoje, taip pat medicininio vaizdinimo ir spindulinės bei protonų terapijos technologijų kūrime“, – vardija jis. OPCPA technologija Lietuvoje jau išaugo savo tyrimų apimtis. Du gamintojai UAB „LIGHT CONVERSION“ ir UAB „EKSPLA“ gamina ir prekiauja šia technologija paremtomis lazerinėmis sistemomis visame pasaulyje. Svarbiausios rinkos: JAV, Japonija, Pietų Korėja ir, žinoma, fotonikos vartotojai Europos Sąjungoje.
„Mūsų pramonė save laiko pasaulinės vertės grandinės dalimi“, – aiškina Laurynas Ūkanis, kuris, būdamas UAB „EKSPLA“ rinkodaros skyriaus projektų vadovu, 2022 m. balandžio 26-29 dienomis tiesiogiai prisideda organizuojant jungtinius Lietuvos stendus parodoje LASER World of PHOTONICS. Pasak jo, bendras dalyvavimas pastaraisiais metais padėjo atkreipti daugiau dėmesio į dinamišką ir labai inovatyvią Lietuvos fotonikos pramonę. „Iš pradžių, kai tarptautinėse parodose kiekviena įmonė turėdavo savo stendą, mes dažnai likdavome nepastebėti“, – teigia jis.
Pilna vertės kūrimo grandinė
Dabar yra aišku, kad Lietuvoje susiformavo fotonikos pramonė, kurioje jos dalyviai yra visoje vertės kūrimo grandinėje, prasidedančioje vienoje didžiausių įmonių UAB „EKSMA Optics“, kuriančioje kristalus, veidrodžius, optinius komponentus bei jungiklius bei parduodančioje juos daugiau nei 50 pasaulio šalių. Šiems pagrindiniams lazerinių sistemų komponentams gaminti UAB „EKSMA Optics“ neseniai įkūrė modernias 7300 kvadratinių metrų gamybines patalpas. Lietuviškų lazerinių komponentų gamintojų sąrašą papildo UAB „3 fotonai„, besispecializuojanti optinių komponentų, netiesinių kristalų ir optikos poliravime bei dangų dengime taip pat UAB „Altechna„, kuri 25 metus specializuojasi lazerinės optikos, poliarizuotos optikos, kristalų ir lazerio spindulių plėtros spartinimo įtaisų, slopintuvų, optikos laikiklių kūrimo ir gamybos srityje. Šioje proceso grandinės dalyje taip pat aktyviai dalyvauja LASER World of PHOTONICS parodos dalyviai UAB „Optonas„, UAB „OPTOMAN“ ir UAB „Standa„. Pastaroji taip pat siūlo stalus lazerinei optikai, padėties nustatymo įtaisus ir daugybę kitų optomechaninių gaminių. Tiekėjų spektrą papildo jauna įmonė UAB „DMC Direct Machining Control„, kuri specializuojasi lazerinio apdorojimo staklių valdymo programinės įrangos kūrimo srityje.
Be komponentų gamintojų, Lietuvoje yra daugybė lazerinių sistemų ir modulių tiekėjų. Pavyzdžiui, startuolis UAB „Litilit“, kurio femtosekundiniai šviesolaidiniai lazeriai yra paklausūs biofotonikos ir medicinos technologijų, keramikos apdirbimo, elektronikos gamybos srityse. Šių femtosekundinių šviesolaidinių lazerių pagrindas yra patentuotas lazerinis impulsų generatorius, kuris, pasak UAB „Litilit“ atstovo, sujungia telekomunikacijų technologijos patikimumą su dideliu atsparumu išoriniams trikdžiams ir nereikalauja priežiūros. Kiti lazerio šviesos šaltinių tiekėjai: UAB „Integrated Optics“, siūlanti degtukų dėžutės dydžio daugiau nei 20 bangų ilgių diodinius lazerius, skirtus spektroskopijai, mikroskopijai, medicininei analizei arba LiDAR sistemoms, taip pat UAB „QS Lasers“, kurių asortimentas apima pasyviai ir aktyviai perjungiamus subnanosekundinės trukmės lazerius, su didžiausia iki keturių megavatų galia lazerinei elektronikai bei Ramano mikroskopijos sistemoms.
Specializacija: medžiagų mikroapdirbimas femtosekundiniais lazeriais
Lietuviškų lazerinių sistemų mikroapdirbimo įrangos kūrėjų lobynas – UAB „Femtika“, UAB „ELAS“ ir UAB „Workshop of Photonics“. 2013 m. Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro padalinyje įkurtas startuolis UAB „Femtika“ femtosekundinius lazerius integruoja į lazerinio mikroapdirbimo įrenginį, kuriame derinama pridėtinė daugiafotoninė polimerizacija su lazerine abliacija ir selektyvaus lazerinio ėsdinimo procesais. UAB „ELAS“ kuria pažangią mikroapdirbimo įrangą, pagrįstą UKP lazeriais, galinčiais apdoroti stiklą, safyrą, keramiką taip pat metalus ir plastikus. O UAB „Workshop of Photonics“ komandos privalumas itin spartus praktinės patirties panaudojimas kuriant femtosekundinių lazerių pagrindu mikroapdirbimo įrangą. Ši įmonė turi stiklo ir safyro pjovimo lazeriu patentus taip pat teikia prototipų kūrimo bei gamybos paslaugas.
Vertės kūrimo grandinę užbaigia įmonės, gaminančios bei vystančios fotoninius jutiklius. Pavyzdžiui startuolis UAB „Brolis Sensor Technology“, kuris specializuojasi gamyboje mažų spektrometrų ant lustų jutikliuose, skirtuose kraujo analizei. Arba UAB „LIDARIS“, kuri specializuojasi lazerinės optikos charakteristikoje, daugiausia dėmesio skiriant lazerio sukeltos žalos slenksčiui (LIDT) bei taiko šį metodą itin trumpo impulso sistemoms. Šios įmonės klientai yra daugiau nei 140 organizacijų visame pasaulyje, įskaitant pirmaujančias optikos įmones.
Viena vertus, visas šias įmones vienija aiški orientacija į eksportą ir, kita vertus, šaknys Lietuvos fotonikos mokslininkų bendruomenėje. Daugelis iš jų yra universitetų ir kolegijų startuoliai. Kitos glaudžiai bendradarbiauja su gyvybės mokslų ir komunikacijų sektorių praktikais bei pažangiausiais mokslininkais šalies viduje, taip įgydamos įgūdžių bei praktinės patirties savo pasaulinei veiklai. Su visomis aukščiau minėtomis įmonėmis susitiksite po penkių dienų parodoje LASER World of PHOTONICS 2022.
Informacijos šaltinis: https://world-of-photonics.com/en/newsroom/photonics-industry-portal/technologies/lithuanias-toolmakers-of-light/