TIKSLAS: sukurti-pagaminti-parduoti. Lietuvos komerciniams lazeriams 40!
Š. m. rugpjūčio 25-26 dienomis Lietuvos lazerių gamintojai bei užsienio svečiai tradiciškai susirinko į bendruomenės renginį 18-ąją konferenciją „Lazeriai. Mokslas ir technologijos 2023“ Oro Dubingiuose (Molėtai) pasidalinti savo patirtimi, apsikeisti naujienomis bei paminėti komercinių lazerių gamybos 40 metų sukaktį.
Lietuvos komercinių lazerių istorija
Konferencijos metu, pranešėjai klausytojus supažindino su turtinga lietuviškų lazerių gimimo, vystymo, pardavimų istorija, siekiančia dar Tarybų Sąjungos laikus, kai to meto Lietuvos fizikai lazeristai, lyginant su jų kolegomis užsienyje, turėję minimalias sąlygas bei galimybes kurti , gaminti lazerius, atkaklaus užsispyrimo bei sunkaus darbo dėka nustebino pasaulį unikalių savybių lietuviškais lazeriais. Buvimas fiziku lazeristu tuo metu reiškė, ne tik fizikos žinių taikymą konstruojant lazerines sistemas, bet ir inžinieriaus, staliaus, stiklo pūtiko darbo išmanymą, nes detales šioms sistemoms reikėjo sukurti bei pasigaminti patiems. Nepaisant visų sunkumų, 1979 Fizikos institute pagamintas pirmojo komercinio pikosekundinio lazerio PL‑1020 (1987) prototipas Vijuka. 1983 įkurta Lietuvos mokslų akademijos Fizikos instituto Bandomoji lazerinės ir elektroninės technikos gamykla, vėliau tapusi Eksma. 1986 tarptautinėje Miuncheno parodoje jau buvo demonstruojamas pirmasis komercinis lietuviškas pikosekundinis lazeris, o po to startavo pardavimai Miunsterio universitetui, Vengrijai, Anglijai, Japonijai, vėliau- likusiam pasauliui. „ Kiekvienas tuo metu parduotas lietuviškas lazeris buvo unikalus“- teigė Rimantas Kraujalis, vienas iš pirmųjų lazerių kūrėjų, juokais pridurdamas- „Jei norėjai parduoti lazerį, su juo reikėjo parduoti ir mokslininką“.
Dabarties iššūkiai ir ateities galimybės
Kokios yra fotonikos dabarties užduotys bei iššūkiai? Kokios yra lazerių ateities rinkos? Tai klausimai į kuriuos būtina atsakyti, norint išlikti konkurencingam. „Raktas į ateities rinkas yra lazerinių sistemų paprastumas, lazerio veikimo principas bei pritaikomumas“- konferencijos dalyviams teigė Sebastian Henkel, įmonės Aspericon atstovas. Kaip ir pasaulinių, taip ir lietuviškų lazerių gamintojams iššūkiu tampa mikroelektronikos ir žaliavų tiekimas, Europos mastu investavimas, fotonikos čempionų ugdymas. Tačiau šalia iššūkių visada atsiranda ir galimybės, kaip pavyzdžiui, lazerių tolesnis vystymas bei panaudojimas medicinoje, karinėje pramonėje, mašinų gamyboje, pramonės modernizavime ir „žalinime“ bei kitose visuomenei svarbiose srityse. „Lazeristai visada yra vėliavėlė“- fotonikos svarbą konferencijos dalyviams akcentavo Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas dr. Gediminas Račiukaitis. Anot Sebastian Henkel, lazerinių technologijų demokratizacija vyksta per skaitmeninimo procesą. „Skaitmeninimas tampa viena iš pramonės įmonių strateginių gairių, siekiant išlikti konkurencingais ir inovatyviais, o lazerinės technologijos ne tik jį įgalina, bet ir pačios skaitmenizuojasi. Tai įmonės daro diegdamos pažangias technologijas, efektyviau skaitmenizuodamos verslo procesus. Europos skaitmeninių inovacijų centrai, tokie kaip EDIH4IAE.LT, padeda įmonėms skaitmeninių sprendimų diegime, atlikdami ekspertinį vertinimą ir yra puiki platforma, leidžianti vieno langelio principu gauti visą reikiamą informaciją ir pagalbą“ – teigia Mantas Jonelis, EDIH4IAE.LT skaitmeninimo ekspertas.
Ar reikia ateities Lietuvai fotonikos specialistų?
Lietuvos fotonikos ekosistema turi nuolat atsinaujinti, pasipildyti naujais dalyviais. Netolimoje ateityje Lietuvos lazerinių technologijų įmonės gali susidurti su fizikos specialistų trūkumu ir tai yra ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių problema. Konferencijos klausytojai turėjo galimybę pamąstyti, o panelinės diskusijos „ Fizinių mokslų populiarinimas: ką daryti, kad moksleiviai rinktųsi šią šaką, o studentai-liktų“ dalyviai aptarti, kaip sudominti moksleivius, kad baigę mokyklas jie nedvejodami rinktųsi studijuoti fiziką. Renginio metu buvo pagerbti bei apdovanoti mokytojai, savo gyvenimą pašventę fizikai bei išugdę ne vieną Lietuvos fotonikos specialistą.
