Mūsų stiprybė? – Bendradarbiavimas!
Lietuvoje formuojasi itin dinamiška fotonikos pramonė. Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas, Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus vadovas dr. Gediminas Račiukaitis stipriai į eksportą orientuotos pramonės iškilimą lydėjo nuo pat pradžių. Vienas iš jos pradininkų yra Kęstutis Jasiūnas, 1992 m. įkurtos lazerių gamintojos UAB „EKSPLA“ generalinis direktorius. Šios įmonės itin spartūs lazeriai naudojami aukščiausio lygio tyrimų institucijose visame pasaulyje. Šiame interviu K. Jasiūnas ir dr.G. Račiukaitis pasakoja apie fotonikos pramonės mokslinį pagrindą, didėjančią sprendimų tiekėjų įvairovę visoje proceso grandinėje ir apie bendrus parodų stendus, teikiančius galimybę viešinti Lietuvą kaip inovatyvios fotonikos centrą.
Dr.G. Račiukaiti, gal galėtumėte pateikti keletą faktų bei skaičių apie pramonę, kuriai atstovaujate kaip Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas?
Dr. Gediminas Račiukaitis: Atstovaujame Lietuvos lazerių ir optikos bendruomenei, kurią šiuo metu daugiausia sudaro 54 mažos ir vidutinės įmonės, kuriose dirba apie 1300 darbuotojų. Pusė jų yra tiesioginiai nariai, kita pusė su mumis bendradarbiauja tik pasirinktinai. Iki šiol veikėme kaip interesų grupė nacionaliniu lygiu, tačiau plečiame savo dėmesį įtraukdami Europos politiką ir tarptautines problemas. Kitas mūsų asociacijos veiklos akcentas – pramonės ir mokslinių tyrimų koordinavimas, taip pat fotonikos sprendimų populiarinimas potencialiems pramonės vartotojams šalyje ir užsienyje. Pastarasis tampa vis sėkmingesnis. Vidutiniškai mūsų įmonių eksporto tempas siekia per 80 proc. Kad Lietuvos fotonikos pramonė būtų dar geriau žinoma bei būtų išgirsta mažesnių tiekėjų, organizuojame bendrus vizitus į užsienį ir bendrus stendus tarptautinėse parodose, tokiose kaip LASER World of PHOTONICS. Per pastaruosius 15 metų padarėme didelę technologinę pažangą, prisijungėme prie pramonės vertės grandinių ir vykdome plėtrą pasauliniu mastu. Norėdami tai pasiekti, turime atsilaikyti prieš stiprius konkurentus. Siekdami įgyti strateginį aiškumą, šiuo metu rengiame ateinančio dešimtmečio veiksmų planą.
Pone K. Jasiūnai, ar galėtumėte trumpai pristatyti savo įmonę UAB „EKSPLA“?
Kęstutis Jasiūnas: Mūsų įmonę 1992 m. įkūrė aštuoni inžinieriai praktiškai iškart po Lietuvos išsilaisvinimo nuo rusų okupacijos. Turėjome lazerinių technologijų praktinę patirtį ir pirmąjį lazerį pardavėme Japonijai jau kitais metais po įkūrimo. Devintojo dešimtmečio pabaigoje ten pardavėme 80 procentų savo lazerių. Remdamiesi šia rekomendacija, mes palaipsniui galėjome išgirsti apie save Europoje ir JAV. Šiandien mūsų įmonėje dirba 140 darbuotojų ir jos tikslas – 20 milijonų eurų pardavimai – 25 % daugiau nei praėjusiais metais. Mūsų naujausi pasiekimai ir tai, kaip rinka priima šiuos pokyčius, leidžia mums taip galvoti: daug dėmesio sulaukė mūsų pramoninis femtosekundinis lazeris, kuriam nereikia priežiūros 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę taip pat nauja mokslinių derinamo bangos ilgio lazerių linija siūlo neprilygstamą derinimo spektrą iš vienos dėžutės. Siūlome OPCPA (Optical Parametric Chirped Pulse Amplification) lazerius – technologiją, už kurią mūsų draugas prof. Gérard Mourou gavo Nobelio premiją. Šių lazerių pirmtakai buvo sukurti jau 1992 metais Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centre.
Šį kartą parodoje LASER World of PHOTONICS Lietuva dalyvauja su 24 dalyviais ir trimis jungtiniais stendais. Ar yra technologijų sričių, kuriose Lietuvą matote ypač stiprią?
Dr. G. Račiukaitis: Viena iš mūsų stiprybių yra optinių komponentų sritis. Čia veikia keli tiekėjai, naudojantys pažangiausius apdirbimo, poliravimo ir dangų dengimo būdus. Ypatingą pranašumą turime itin greitų lazerių technologijų srityje. Šioje srityje dabar esame visiškai lygiaverčiai Prancūzijos, Vokietijos ir JAV tiekėjams. Paskutinėje LASER World of PHOTONICS juokavome su kolegomis iš Prancūzijos. „Tai, ką mes galvojame dar kaip idėjas, jūs, lietuviai, jau įgyvendinate“, – juokavo vienas iš jų. Net jei visi juokėsi, tai buvo gražus komplimentas, rodantis, kad einame teisingu keliu.
K. Jasiūnas: Jei manęs klausiate apie didžiausią mūsų stiprybę, atsakymas yra bendradarbiavimas. Ir tai yra tarp mokslo ir pramonės, taip pat tarp įmonių, net jei jos tiesiogiai konkuruoja viena su kita. Supratome, kad mums daug geriau sekasi pasaulinėje rinkoje, kai palaikome vieni kitus. Esame technologinėje konkurencijoje, bet padedame vieni kitiems kontaktais, vienijame jėgas bendruose plėtros projektuose ir stovime petys į petį bendruose parodų stenduose. Mūsų stiprybė inovatyvume neabejotinai kyla iš to, kad atstumai yra nedideli, o mes nuolat keičiamės informacija tarp tyrimų institutų ir įmonių. Beveik uždaras ciklas – jie iš mūsų girdi, kas yra paklausa rinkoje. Susipažįstame su naujausiais mokslo atradimais ir gauname jų paramą perkeldami juos į savo gaminius.
Dauguma įmonių yra jaunos ir atrodo itin modernios dvasios, prekės ženklo įvaizdžio, įrangos ir pastatų požiūriu. Tačiau kokia yra mokslo tradicija, kuria gali remtis šiandieninė kūrėjų karta?
Dr. G. Račiukaitis: Sutinku su Kęstučiu. Beveik visos įmonės yra atskirtos nuo mokslinių tyrimų institutų. Mes pažįstame vienas kitą ir palaikome beveik šeimos santykius. Mokslo šaknys dažnai siekia gilų sovietmetį. Dar septintajame dešimtmetyje Lietuvos studentai Maskvoje eksperimentavo su lazeriais ir čia atsinešė žinių bei reikalingų komponentų. Aštuntajame dešimtmetyje Vilniuje buvo du tvirtos institucijos: Fizikos institutas ir Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centras už 20 km. Tuo metu jie nuolat technologiškai konkuravo. Du tuo metu didžiausi lazerių gamintojai pradėjo veikti kaip šių institucijų atskiri padaliniai: UAB „Light Conversion“ kartu su EKSMA, 1983 m. įkurta šiandieninių UAB „EKSMA Optics“ ir UAB „EKSPLA“ pirmtakų. Veiksmingiausias energijos generavimo būdas yra dipolis. Tai taip pat taikoma specifinei inovacijų galiai mūsų pramonėje.
Esate Lazerinių technologijų skyriaus vadovas garsiame Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC). Kokios yra pagrindinės jūsų dėmesio sritys ir kiek šiuo klausimu palaikote bendradarbiavimą su pramone ir kitomis mokslo institucijomis?
Dr. G. Račiukaitis: Mūsų centras šiuo metu dalyvauja keturiuose ES Horizonto programos finansavimo projektuose. Dvi iš jų yra susijusios su skaitmeninių inovacijų centrų, kaip kompetencijų centrų, skirtų įmonėms, norinčioms daugiau sužinoti apie lazerinių technologijų panaudojimą arba planuojančioms jų panaudojimą, steigimu. Kiti susiję su lazeriniais dalelių greitintuvais. Šiuose projektuose glaudžiai bendradarbiaujame su Europos partneriais. Taip pat esame Ekstremalios šviesos infrastruktūros/Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų konsorciumo (ELI ERIC), valdančio du lazerių centrus Čekijoje ir Vengrijoje, įkūrėjai. Vengrijoje naudojamos moderniausios didelės energijos ultratrumpų impulsų lazerinės sistemos, kurias, beje, kuriame kartu su UAB „EKSPLA“ ir UAB „Light Conversion“. Tai, ką mes dabar ką tik pasakėme, tampa konkretu: bendradarbiauja net ir ilgamečiai konkurentai.
UAB „EKSPLA“ šaknys siekia 1983 m. Kiek to meto praktinės patirties vis dar yra jūsų itin greitų lazerių, skirtų pramonei ir mokslui, portfelyje?
K. Jasiūnas: Jei ką, tai labai nedaug. Žinoma, pagrindinė fizika yra ta pati. Tačiau technologiškai pasikeitė tiek daug, kad sistemos nebepalyginamos. Parametrai, našumas, valdikliai turi labai mažai ką bendro su sprendimais mūsų įmonės pradžioje. Ilgai po mūsų įkūrimo buvo sakoma, kad plėtra buvo atlikta naudojant pikosekundinius impulsus. Šiandien mokslinių tyrimų tikslais pereiname prie attosekundžių spektro. Tuo tarpu femto ir pikosekundžių technologija tapo labai patikima. Lygiagrečiai matome medžiagų apdorojimo poreikį, kai impulsų trukmė yra nuo 500 piko ir 10 nanosekundžių.
UAB „EKSPLA“ siūlo platų kietojo kūno ir skaidulinių lazerių asortimentą, kai kurie skirti daug energijos naudojantiems procesams, o kai kurie yra derinami. Ar yra rinkų, kurios pastaruoju metu vystėsi ypač gerai ir kurių tyrimus bei plėtrą intensyvinate?
K. Jasiūnas: Viena įdomi tyrimų ir taikymo sritis, į kurią vis daugiau investuojame, yra fotoakustiniai medicinos diagnostikos sprendimai. Pavyzdžiui, atliekant krūties vėžio patikrą. Esamos mamografijos pacientams atrodo nemalonios, jų diagnostika nėra itin patikima, o radiacijos apšvita yra didelė. Dalyvaujame finansuojamame projekte, kuriuo tobulinamas neskausmingas ir be spinduliuotės fotoakustinis metodas, pagrįstas derinamu nanosekundžių lazeriu. Iki šiol gauti rezultatai labai džiuginantys, ypač dėl išvadų patikimumo.
Paskutinis klausimas jums abiem: Lietuvos fotonikos pramonė yra stipriai orientuota į eksportą. Ar ji taip pat importuoja, pavyzdžiui, perkant komponentus, įrangą ar know-how?
Dr. G. Račiukaitis: Čia jūs pataikėte į vieną iš mūsų silpnų vietų. Skirtingai nei Pietų Korėja, Japonija ar daugelis ES valstybių, Lietuva neturi stambių pramonės investuotojų, aplink kurių gamyklas vystytųsi ištisos tiekėjų ekosistemos. Kol kas čia nėra gaminami automobiliai ar puslaidininkių lustai. Ieškome vidaus pramonės klientų, kuriems fotonikos sprendimai gali sukurti pridėtinę vertę.
K. Jasiūnas: Importuojami pirmiausia kristalai ir techninis stiklas. Dėl tiekiamų mūsų lazerių komponentų pasikliaujame vietine tiekimo grandine. Kaip jau minėjo Gediminas, turime geriausius optinių komponentų tiekėjus šalyje. Tai, kad jų produktai gali išsilaikyti tarptautinėje konkurencijoje, matyti iš to, kad mūsų lazerinės sistemos su jomis yra paklausios geriausiuose tyrimų institutuose visame pasaulyje. Mūsų klientai yra CERN, NASA, ELI, Max Planck‘o institutai, Kembridžo universitetas, Masačusetso technologijos institutas ir Japonijos mokslų universitetas. Mūsų vietinė lietuviška tiekimo grandinė reiškia kokybę aukščiausiu tarptautiniu lygiu.
Informacijos šaltinis: https://world-of-photonics.com/en/newsroom/photonics-industry-portal/photonics-interview/dr-gediminas-raciukaitis-kestutis-jasiunas/
